Produktai

Kukurūzų įvairių veislių grūdai pagal formą būna apvalūs, suspausti, inkstiški, pagal spalvą geltoni, raudoni, tamsiai mėlyni, žali, rudi. Gemalas yra apatinėje grūdo dalyje, turi daug riebalų ir sudaro 12-14 proc. viso grūdo svorio. Didesnę grūdo dalį sudaro endospermas, susidedantis dažniausiai iš skaidriosios, stikliškos dalies ir baltos, miltingos.

Avižos grūdas yra su išilgine vagele. Grūdai patys nenubyra. Juose yra riebalų, baltymų ir mineralinių medžiagų.
Jie labai vertinami kaip koncentruotas pašaras.

Rugio grūdas pailgas, iš šonų suspaustas, viršūnėje plaukuotas, turi gilią išilginę.

Kviečio grūdas turi siaurą, gilią vagelę, viršūnėje kiek suplotas. Grūdai vartojami (kruopos, miltai), iš jų gaminamas krakmolas, spiritas.

Miežio grūdas turi plačią vagelę, paprastai suaugęs su žiedažvyniais. Grūdai maistui, alui daryti.

Sėjamasis žirnis (lot. Pisum sativum) genties augalų rūšis. Vienmetis žolinis augalas. Lapai poromis priešiškai plunksniški su kiaušiniškais lapeliais ir ūseliais, kuriais kabinasi prie atramos. Vaisius – ankštis, kurioje yra apvalios ar netaisyklingos žalsvai geltonos, rausvai gelsvos ar žalios sėklos.

Soja (lot. šeimos Faboideae) pošeimio augalų gentis. Lotyniškas pavadinimas kilęs iš gr. glikos ‘saldus’, nes jų šaknys yra saldokos. Vienmetis žolinis augalas, panašus į pupelę. Stiebas status, vijoklinis ar kitokios formos. Lapai trilapiai. Vainikėlis baltas arba violetinis. Ankštis plokščia, plaukuota, su persmaugimais tarp sėklų, šiaudų arba rudos spalvos. Užaugina 1-4 sėklas. Dauguma rūšių yra endeminės.

Saulėgrąža (lot. Helianthus, angl. Sunflower) – astrinių (Asteraceae) šeimos augalų gentis. Graikiškai helios – saulė, anthos – žiedas; dideli žiedynai atrodo kaip saulė; be to, jie dažniausiai būna pasisukę į saulės pusę. Tai vienmetės arba daugiametės žolės, kartais išauginančios požeminius stiebagumbius (topinambas). Stiebas stačias, lapai apaugę šiurkščiais plaukeliais. Graižai vidutinio dydžio arba labai stambūs. Kraštiniai žiedai liežuviški, nevaisingi, vidiniai vamzdiški, vaisingi.

Rapsas, sėjamasis rapsas (lot. Brassica napus, angl. Rape, Oilseed Rape, Rapa, Rapaseed, vok. Raps) – bastutinių (Brassicaceae) šeimos vertinga aliejinė kultūra.

Yra du porūšiai: žieminis ir vasarinis rapsas. Žieminis rapsas žydi anksti, gegužės viduryje, sodams žydint. Vasarinis rapsas, priklausomai nuo sėjos ir vegetacijos laiko, kuris gali tęstis 90–100 dienų, birželio–liepos mėnesiais.

Soja (lot. Glycine max) – pupinių (Fabaceae) šeimos sojų (Glycine) genties augalų rūšis.

Ankštis plokščia, 2,5-6 cm ilgio, turi trumpą kotelį. Ankštyje būna 1-4 apvalios sėklos.

Sojų sėklose yra aminorūgščių, apie 31-60 % baltymų, fermentų, fosforo druskų, daug kalio, 14-24 % riebalų, vitaminų A, B, D.

Sėjamasis linas (lot. Linum usitatissimum, vok. Gemeiner Lein) – lininių (Linaceae) šeimos linų (Linum) genties augalas.

Vienmetis žolinis augalas, 50-120 cm aukščio. Stiebas plonas, cilindriškas. Turi pražangiai išsidėsčiusius, siaurus lapus. Vaisius – apskrita dėžutė. Žiedai mėlyni. Sėklos smulkios, rudai gelsvos.

Sėklos turi iki 48 % aliejaus, iki 12 % gleivių, glikozido linamarino, daug nesočiųjų rūgščių.

Saulėgrąžų aliejus – augalinis aliejus, gaunamas iš saulėgrąžų sėklų. Plačiai naudojamas maisto gamyboje. Pagrindiniai saulėgrąžų aliejaus gamintojai pasaulyje yra Rusija ir Ukraina.

Rapsų aliejus – augalinis aliejus, gaminamas iš rapsų sėklų.

Rapsų aliejus yra vienas seniausiai naudojamų augalinių aliejų. Rapsai yra auginami kaip gyvulinis pašaras, augalinis aliejus žmonių mitybai ir biodyzelinas.

Sojų aliejus (angl. soybean oil) – aliejus, išgaunamas iš sojos (Glycine max) sėklų (sojos pupelių). Tai vienas plačiausiai paplitusių maisto gamyboje naudojamų aliejų.

Saulėgražų Karšto spaudimo:
1.1. Granuliuotos
1.2. Negranuliuotos
Saulėgrąžų Šalto spaudimo

Rapsų Karšto spaudimo:
1.1. Granuliuotos
1.2. Negranuliuotos
Rapsų Šalto spaudimo

Sojos Karšto spaudimo:
1.1. Granuliuotos
1.2. Negranuliuotos
Sojos Šalto spaudimo